Propaganda valstybės institucijų specialistų rankomis ar nežinojimas?


Reaguodami į 2020 m. gegužės 6 d. laikraštyje “15 min” išspausdintą tekstą „Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos (ESAM): ką svarbu žinoti apie pesticidus?”, parengtą Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistės, norėtume paaiškinti, kai kurią tekste minimą informaciją.

Būtina paminėti, kad visi augalų apsaugos produktai yra vertinami Europos Sąjungos (toliau – ES) lygiu, t. y. visų valstybių narių ekspertai vertina augalų apsaugos produktų veikliąsias medžiagas (išsamus vertinimas apima daugiau kaip 400 tyrimų. Procesas nuo molekulės sukūrimo iki gaminamo produkto užtrunka iki vienuolikos metų). Atlikus vertinimą, priimamas Europos Komisijos sprendimas įrašyti tą medžiagą į leidžiamų ES naudoti augalų apsaugos produktuose veikliųjų medžiagų sąrašą. Augalų apsaugos produktus vertina kiekviena valstybė atskirai, jeigu nėra taikoma zoninė registracija. Lietuvoje naudojami augalų apsaugos produktai yra vertinami ES reglamento nustatyta tvarka Lietuvos ekspertų.

Autorės minima veiklioji medžiaga DDT Europoje buvo uždrausta prieš daugiau nei 60 metų. Reikia pabrėžti, kad autorės patarimas COVID-19 pandemijos metu atsargiai rinktis produktus, kurių veiklioji medžiaga priskiriama acetil-cholinesterazės inhibitoriams, Lietuvos gyventojams yra neaktualus, nes Lietuvoje daugiau kaip dešimtmetį nėra nei vieno registruoto augalų apsaugos produkto, kurio veiklioji medžiaga būtų priskiriama karbamatams ir organo-fostoro cheminėms grupėms, t. y veiktų kaip acetil-cholinesterazės inhibitorius (vardan tiesos, yra vienas, tačiau jis naudojamas automizuotose sistemose). Kita minima veiklioji medžiaga – chlorpyrifosas – nebuvo registruota Lietuvoje per visą laikotarpį nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Nikotinas iš viso nėra augalų apsaugos produktų veiklioji medžiaga, rotenonas – ES uždraustas dar 2008 metais. Taigi, tekste pateikiami tik istoriniai faktai. Natūralūs piretroidai, randami pvz. vaistinės ramunės ar chizentemų augaluose, yra labai greitai skylantys junginiai, ypatingai jie greit skyla veikiant UV spinduliams, todėl šių iš augalo išskirtų natūralių piretroidų naudojimas prieš augalų kenkėjus abejotinas. Vargu, ar autorė rašydama apie biologinius pesticidus norėjo paminėti kitą junginių grupę – sintetinius piretroidus.

Augalų apsaugos produktų tiekimas rinkai ir naudojimas yra griežtai reglamentuojamas. 2017 metais priimtas ES reglamentas dėl endokrininę sistemą veikiančių medžiagų kriterijų. Taigi, augalų apsaugos produktai yra labiau tiriami ir vertinami, nei, sakykime, kiti mūsų buityje ar gyvenime sutinkami cheminiai mišiniai, tokie kaip kosmetika, pramoniniai mišiniai (klijai, dažai ir pan.).  Užtektų atkreipti dėmesį į dar 2012 m. paskelbtą Pasaulinės sveikatos organizacijos užsakymu parengtą informaciją ir būtų aišku, kad mūsų aplinkoje yra daug kitų cheminių medžiagų, tokių kaip ftalatai, parabenai, sunkieji metalai, degumą mažinančios medžiagos – polibromintibifenilai, kurie yra kiekvieno iš mūsų  buityje. Augalų apsaugos produktai yra vieni iš pirmųjų mišinių, kuriems nustatyti endokrininę sistemą veikiančių savybių kriterijai ir atliekamas toks vertinimas, t. y. jie vertinami dėl endokrininę sistemą veikiančių savybių ir atliekamas rizikos vertinimas. Šiuo požiūriu minėti mišiniai yra saugesni už kitus, kuriems tokie tyrimų reikalavimai netaikomi.

Be to, apgailestaujame, kad laikraštyje skelbiamo teksto pavadinimas neatitinka skelbiamos informacijos, pvz. pavadinime minimi pesticidai, bet kaip poveikį žmonių sveikatai turėjęs mišinys tekste aptariamas vaistas – nėštumo toksikozei sumažinti skirtas preparatas dietilstilbestrolis (DES). DES – nėra augalų apsaugos produktų veiklioji medžiaga.

Belieka tik apgailestauti, kad neįsigilinus manipuliuojama emocijomis ir be jokio pagrindo siekiama įbauginti ir taip karantino apribojimų išvargintą visuomenę.

Comments are disabled.