Inovacijoms žemės ūkiui kurti – 14 mlrd. Eur


Įgyvendinant Europos augalų apsaugos pramonės iniciatyvą iki 2030 m. investuoti 14 mlrd. Eur į naujas technologijas ir tvaresnius produktus žemės ūkyje, sukurti pažangūs augalininkystės sprendimai ir produktai pasieks ir Lietuvą. Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA) pažymi, kad šis žingsnis – aiškus ir ambicingas įsipareigojimas remti Europos Komisijos „Žaliojo kurso“ (Green Deal) programą, tačiau tuo pačiu metu priduria, kad siekiant pačių geriausių rezultatų, teisėkūra turi žengti koja į koją su technologine pažanga žemės ūkyje.

 

Pagal Europos augalų apsaugos asociacijos (ECPA) rugsėjo pradžioje paskelbtą programą, Europos augalų apsaugos pramonė per artimiausią dešimtmetį įsipareigojo investuoti 10 mlrd. Eur į tiksliųjų bei skaitmeninių technologijų inovacijas bei 4 mlrd. Eur į inovatyvių biopesticidų kūrimą. Šiais įsipareigojimais ECPA nariai siekia paremti ir žemės ūkyje įtvirtinti Europos Komisijos „Žaliojo kurso“ politiką, kuria siekiama tvaresnės, klimatui poveikio nedarančios ateities.

ECPA išskiria tris pagrindines savo įsipareigojimų kategorijas – inovacijos ir investicijos, žiedinė ekonomika, žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga.

„Visos pramonės investicijos yra naudingos tik tuomet, jei yra tinkama reguliavimo sistema, leidžianti inovacijoms pasiekti Europos ūkininkus“, – pabrėžė ECPA generalinė direktorė Geraldine Kutas.

Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė, pažymi, kad būtent mokslas, inovatyvūs augalų apsaugos sprendimai ir pažangus ūkininkavimas padeda spręsti visos ES žemės ūkyje kylančius iššūkius. Tačiau žemės ūkio pramonės atstovai pastebi, kad ES mastu spaudžiant akceleratorių tvarumo link, kartais tuo pačiu metu nuspaudžiamas stabdis, kalbant apie teisinį inovacijų pritaikymo reglamentavimą.

„Svarbu visiems dirbti iš vien. Reguliavimas turi neatsilikti nuo mokslo pasiekimų ir technologinės pažangos, priešingu atveju, inovacijos liks neprieinamomis ūkininkams. Paprastas pavyzdys – kažkodėl nieko nebestebina dronų pritaikymas pačiose įvairiausiose srityse, tačiau ūkininkai vis dar negali purškimui naudoti drono, kadangi pagal augalų apsaugos teisyną tai prilyginama purškimui iš orlaivio. Tarp teisės aktų eilučių „pasimeta“ supratimas, kad būtent dronas augalų apsaugos produktus galėtų dozuoti itin preciziškai“, – komentuoja Z. Varanavičienė.

Ji priduria, kad viskas, kas atsiduria ant vartotojų stalo – išskyrus šiomis dienomis gausiai užderėjusias miško gėrybes – yra užauginta ūkininkų: daržovės, vaisiai, kruopos.

„Nenorime priešinti visuomenės grupių ar ūkininkavimo formų, mūsų pagrindinis siekis – kad ūkininkus pasiektų inovatyvūs augalininkystės sprendimai, o maistas būtų saugus ir įperkamas“, – pažymi LAAA vadovė.

Šalia ambicingų investicinių įsipareigojimų, ECPA ketina taip pat padidinti plastiko pakuočių atliekų surinkimą – pesticidų tuščių plastikinių pakuočių surinkimą planuojama padidinti iki 75 proc. bei sukurti surinkimo šių atliekų surinkimo sistemas tose ES valstybėse narėse, kuriose šiuo metu tokios sistemos neveikia. LAAA turi sukaupusi praktinių žinių, nes toks bandomasis projektas Lietuvoje įgyvendinamas nuo 2015 m.

ES augalų apsaugos pramonė įsipareigoja supažindinti su gerąja praktika ūkininkus, kaip įgyvendinti integruotą kenkėjų kontrolę, gerinti vandens apsaugą ir valdyti kitas rizikas, taip prisidedant prie ES Tvaraus naudojimo direktyvos ir strategijos „Nuo lauko iki stalo“, kuriomis siekiama tvariai gaminti pakankamai maisto.

„Lietuva – ne užkampis, visos šios iniciatyvos iškart pasijunta ir mūsų laukuose bei pramonėje. Lietuvos ūkininkai ir patys rodo vis daugiau iniciatyvos, net neišvykdami iš šalies ir nepalikdami savo laukų, jie gali susipažinti su naujausiomis tendencijomis ir augalininkystės technologijomis. Belieka tikėtis, kad bendros Europos Komisijos ir augalų apsaugos pramonės pastangos jau netrukus duos realių rezultatų – o juos pirmieji pastebės vartotojai, ant kurių stalo niekada nepritrūks kokybiško, visiems prieinamo, skanaus maisto“, – apibendrina Z. Varanavičienė.

ECPA savo ruožtu pabrėžia, kad sektoriaus įmonių įsipareigojimai ir susivienijimas yra savanoriški, tikslai – pritaikomi konkrečiam sektoriui ir išmatuojami.

„Visi sutariame dėl judėjimo krypties, dabar svarbu atlikti apgalvotus žingsnius tam, kad pasiektume galutinį tikslą. Tai – tik pradžia. Stebėsime savo pramonės pažangą visą artimiausią dešimtmetį ir, laikydamiesi skaidrumo principų, dalinsimės, kiek pasiekėme“, – ECPA pranešime sakė organizacijos vadovė G. Kutas.

 

Apie Lietuvos augalų apsaugos asociaciją (LAAA)

LAAA kartu su partneriais siekia, kad Lietuvoje būtų prieinami saugūs ir efektyvūs augalų apsaugos produktai, jie būtų naudojami pagal tausios žemdirbystės principus, mažinant poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ir tai leistų sudaryti sąlygas, kad vartotojus pasiektų kokybiški ir saugūs maisto produktai. 1999 m. įkurtos asociacijos vienas iš tikslų yra siekti geresnio reglamentavimo praktikos taikymo augalų apsaugos srityje, siekti, kad teisės aktuose būtų įtvirtintos geros augalų apsaugos praktikos nuostatos, įskaitant geros žemdirbystės praktikos nuostatas, saugaus augalų apsaugos produktų naudojimo iniciatyvas ir kitus tvaraus ūkininkavimo aspektus.

Daugiau informacijos:

Zita Varanavičienė, LAAA direktorė

Tel. +370 618 08148

El.paštas: laaa@augaluapsauga.lt

www.augaluapsauga.lt

Comments are disabled.