Apie pakuočių atliekas ir pakuočių tvarkymo projektą


Ar pakankamas reglamentavimas ir kontrolė, kaip turėtų būti tvarkomos atliekos – augalų apsaugos produktų pakuotės?
Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad asociacija nėra atliekas tvarkanti ar renkanti organizacija. Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, supakuotų produktų gamintojai ir importuotojai, tiekiantys rinkai savo produktus, tampa pakuočių atliekų tvarkytojų organizacijos dalyviais, šiai organizacijai patiki į rinką pateikiamų pakuočių tvarkymą ir, žinoma, pakuotes tvarkančiai organizacijai sumoka už pakuočių sutvarkymą. Tačiau, prisimenant pagarsėjusį „Metrail“ atvejį, pažyma apie sutvarkytas pakuotes dar negarantuoja, kad jos buvo sutvarkytos tinkamai, o gamintojas neturės mokėti papildomai, pvz. taršos mokesčio. Gamintojai ir importuotojai moka už pateiktų į rinką pakuočių sutvarkymą ir pagrįstai tikisi, kad pakuotės yra tvarkomos. Tačiau susiklosto tokios situacijos, kai jie lieka be kaltės kalti už negalėjimą įgyvendinti gamintojo atsakomybės principo, o atliekų turėtojai – ūkininkai, priduodami pakuotes turi mokėti papildomai. Be to, atliekų tvarkytojai taiko skirtingas šių pakuočių surinkimo ir tvarkymo praktikas. Vieni surenka visas ūkiuose susidariusias pakuotes, antri – reikalauja, kad jos būtų tinkamai išskalautos, išdžiovintos ir supakuotos į permatomus specialius maišus, treti – surenka pakuotes nesigilindami į tai, ar jos išskalautos, ar ne. Todėl aiškesnis reglamentavimas būtų parankesnis visiems sistemos dalyviams.
Kovo 19 d. vykusiame Aplinkos ministerijos pakuočių tvarkymo ekspertų darbo grupės susitikime pristatėme kitų valstybių patirtį, tvarkant augalų apsaugos pakuotes. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas reglamentuojamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas. Nepaisant to, kad direktyvos numato bendrus principus visai Europos Sąjungai, ES valstybės narės konkrečius sprendimus prisitaiko pagal savo šalies specifiką.

Ko trūksta, kad atliekų (konkrečiai – augalų apsaugos produktų pakuočių) surinkimo ir tvarkymo sistema būtų veiksminga? Kokios didžiausios problemos, Jūsų nuomone?
Siekdami geriau suprasti augalų apsaugos pakuočių tvarkymo iššūkius ir atliekų turėtojų-ūkininkų lūkesčius, pernai atlikome ūkininkų apklausą. Remiantis atsakymais į pateiktus atvirus anketos klausimus, net 61 % tyrime dalyvavusių ūkininkų teigė, kad šiuo metu šalyje esanti AAP pakuočių surinkimo sistema nėra aiški ir nėra patogi. Be to, jie pasigenda daugiau informacijos apie pakuočių tvarkymą.

Pirmasis ir labai svarbus teisingo šių pakuočių tvarkymo akcentas yra tinkamas pakuotės išskalavimas, kuris atliekamas ruošiant darbinį tirpalą. Tinkamas skalavimas turi vykti būtent tirpalo ruošimo proceso metu, naudojant taip vadinamą trigubo arba integruoto skalavimo metodą. Toks skalavimas ūkininkui gali padėti sutaupyti iki 2 % produkto, kuris būtų prarandamas, jei pakuotė nebūtų skalaujama. Kai pakuotė išskalaujama ir nuoplovos supilamos į darbinio tirpalo talpą ir yra sunaudojamas, nesusidaro užterštas vanduo. Tai yra pamatas, ne veltui direktyva teigia, kad atliekų turėtojas turi prisiimti atsakomybę už savo atliekų tinkamą pateikimą atliekų surinkimo sistemoms. Remiantis kitų valstybių geriausiomis praktikomis, ūkininkams rekomenduojame įsirengti pakuočių džiovykles. Išskalautos, išdžiovintos pakuotės, skaidrius maišus pažymėtus. Jau keli metai asociacija kartu su projekto partneriu -bendrove „Žalvaris“- vykdo bandomąjį projektą. Šio projekto dalyviai gauna specialius „Skalauk teisingai“ ženklu pažymėtus maišus išskalautai ir išdžiovintai pakuotei sudėti iki ją paims atliekų tvarkytojas, mūsų partneris.
Mūsų bandomojo projekto patirtis rodo, kad ūkininkai, kurie dalyvauja projekte yra atsakingi, todėl didžioji dalis jų supranta tinkamo pakuočių tvarkymo svarbą. Pakuočių surinkimo laikotarpiu pasitaiko atvejų, kuomet pakuotės nėra išdžiovintos ar supakuotos atskirai nuo kamštelių, tačiau su kiekvienais projekto metais tokių atvejų mažėja.
Tiek mūsų turimi išskalautų pakuočių drožlių laboratorinių tyrimų duomenys, tiek kitų valstybių duomenys rodo, kad tinkamai išskalautose pakuotėse lieka tik pėdsakai cheminių medžiagų ir tai yra tūkstantį ar net dešimt tūkstančių kartų mažiau nei teisės aktais nustatyta 0,1% riba, pagal pačią toksiškiausią medžiagą. Reiškia, tinkamai išskalauta pakuotė nėra pavojinga atlieka.

Kokie kiekiai per metus susidaro tokių plastiko pakuočių? (Jūsų asociacijos narių užimamos rinkos ribose ar gal turite informaciją ir visos Lietuvos)?
Augalų apsaugos produktų pakuotė užima mažą rinkos dalį visoje pakuočių gausybėje, nesiekia net procento. Tačiau augalų apsaugos produktų – kaip ir kitų cheminių medžiagų – pakuotėms keliami labai aukšti saugos ir patvarumo reikalavimai. Jos turi būti pagamintos taip, kad pakuotė nereaguotų su turiniu. Pakuotė ir jos tvirtinimai turi būti sukonstruoti taip, kad ją pakartotinai atidarant turinys nepatektų į aplinką. Tokia pakuotė negali būti panaši į maisto produktų, gyvūnų pašarų, kosmetikos produktų įpakavimus, kad neklaidintų vartotojų ir netrauktų vaikų dėmesio. Dažniausiai šių pakuočių gamybai naudojamas HDPE plastikas.
Remiantis jau minėta asociacijos atlikta ūkininkų apklausa, ūkiuose, priklausomai nuo jų dydžio, susikaupia nuo keliolikos iki kelių šimtų kilogramų pakuočių. Specialistai pažymi, kad tinkamai išskalautos ir išdžiovintos plastiko pakuotės gali tapti perdirbimui tinkama atlieka. Pasaulyje yra ne vienas pavyzdys, kaip tokios pakuotės sėkmingai tęsia savo gyvavimą žiedinės ekonomikos cikle ir tampa kitomis naudingomis medžiagomis. Ši pakuotė yra pagaminta iš kokybiškos žaliavos, didelio tankio polietileno – HDPE, kuris gali būti žaliava su maistu ir kūnu nesiliečiančių gaminių gamybai. Mažą rinkos dalį užimanti nišinė, beveik mono medžiagos – HDPE, pakuotė gali būti gera terpė kurti žeidinės ekonomikos modelius – gerąsias praktikas. Lietuva žengia tik pirmuosius žingsnius link žiedinės ekonomikos ir daugiau kaip dvigubai atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių vidurkio savo ekonomikos žiediškyumu (5 % ir 12 %, atitinkamai).

Kokios tendencijos pastaraisiais metais – pakuočių tvarkymas, perdirbimas gerėja ar ne?
Aš nedrįstu to vertinti, tegul statistinių duomenų analize užsiima specialistai, bet pradžioje turėtume susitarti, kas yra perdirbimas. Ar pakuotės surinkimas ir panaudojimas energijai atgauti, paprastai kalbant, kontroliuojamas deginimas, yra perdirbimas?
Mums žinoma, kad Bulgarijoje perdirbama daugiau nei 90 proc. tokių augalų apsaugos produktų HDPE pakuočių, iš jų gaminant optinių kabelių plastikinius izoliacinius vamzdžius telekomunikacijų pramonei. Tos pakuotės, kurių negalima išvalyti, panaudojamos cemento gamykloje, jas sudeginant ir išgaunant šilumos energiją. Taigi, ar mes esame tokie turtingi, kad leidžiame sau švaistyti žaliavas.
Statistiką turėtų komentuoti tos srities ekspertai.

Jums tenka nemažai bendrauti su ūkininkais. Ką jiems patariate, kaip tvarkyti pakuotes? Kaip jie priima jūsų siūlomas išeitis? Ar jie linkę rinkti pakuotes nuo augalų apsaugos produktų ir atiduoti jas perdirbimui?
Žinoma, kartais sulaukiame ir nusiskundimų, kad tinkamas skalavimas reikalauja daugiau laiko ir pastangų. Mūsų nuomone, tai tik požiūrio klausimas. Ne už kalnų tas laikas kai, tinkamas pakuotės skalavimas, t. y. paruošimas ją atiduoti atliekų tvarkytojui, taps įpročiu, tam tikru gerosios praktikos standartu. Šiandien niekas nesiskundžia, kad sugaišta porą minučių savo laiko dantų valymui, nes tai visiems suprantamas higienos įprotis. Europos Sąjungos politikos pokyčiai, žiedinės ekonomikos tendencijos ir kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad šie reikalavimai yra įgyvendinami.

Jūsų asociacija daug dėmesio skiria pakuočių tvarkymo klausimams. Kodėl?
Vieną iš savo veiklos sričių mes suprantame kaip švietėjišką veiklą tvaraus ir saugaus augalų apsaugos produktų naudojimo srityje. Tinkamas pakuotės tvarkymas yra svarbi to ciklo dalis.
Noriu dar kartą pabrėžti, kad asociacija nėra atliekų tvarkytojas ir mes netvarkome pakuočių atliekų. Asociacijos nariai gamintojo atsakomybės principą įgyvendina per pakuočių tvarkytojų organizacijas. Mūsų veikla susijusi su gerosios praktikos sklaida, tinkamų pakuočių tvarkymo įpročių pristatymu ūkininkams. Iki prasidedant pavasario darbams laukuose, apsilankykite interneto svetainėje www.skalaukteisingai.lt. Tai internetinė svetainė, skirta ūkininkams ir visiems besidomintiems augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymu. Joje augalų apsaugos produktų naudotojai gali rasti visą reikalingą informaciją, kaip teisingai tvarkyti pakuotes ūkyje, kad apsaugotų save, aplinką ir prisidėtų prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo.
Apibendrinant, pakuočių tvarkymo aiškesnis reglamentavimas turėtų būti naudingas visiems sistemos dalyviams: gamintojai ir importuotojai galėtų tinkamai įgyvendinti išplėstinį gamintojo atsakomybės principą ir už tvarumo iniciatyvas nemokėti dvigubai; ūkininkai naudą pajaustų, jei galėtų nemokamai atiduoti tinkamai paruoštas pakuotes atliekų tvarkytojams; pakuotė taptų ne atlieka, bet žaliava.

Comments are disabled.