Augalų apsaugos produktų klastotės. Praktiniai patarimai, kaip nepakliūti į nelegalių prekiautojų pinkles


Šešėlis augalų apsaugoje nemažta. Vertinant pagal EUIPO duomenis, kas ketvirtas-penktas į laukus patenkantis augalų apsaugos produkto kilogramas yra nelegalus.

Žaislai, sportinė avalynė, kvepalai, galanterijos gaminiai, prabangių automobilių atsarginės dalys, įvairūs įrankiai, alyvuogių aliejus ir augalų apsaugos produktai – iš pirmo žvilgsnio, atrodo, nieko bendro neturintys gaminiai ir produktai. Netiesa. Šiuos gaminius ir produktus sieja tai, kad tai vieni iš dažniausiai klastojamų produktų ir gaminių. Pirmieji augalų apsaugos produktų klastojimo ženklai Lietuvoje buvo pastebėti dar 2001 metais.

Pasak Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovės Zitos Varanavičienės, minint savotišką dvidešimties metų sukaktį, ypatingai pagerėjusia situacija džiaugtis negalime, nes šiandien kas ketvirtas-penktas Lietuvoje sunaudotas augalų apsaugos produkto kilogramas yra patekęs į rinką nelegaliai, yra uždraustas ES rinkoje arba yra legalių produktų klastotė. Remiantis Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės apsaugos biuro (EUIPO) paskelbta ataskaita, Lietuva patenka tarp penkių ES valstybių narių, kuriose didžiausia falsifikuotų produktų rinka ir mes gerokai viršijame ES valstybių narių vidurkį, svyruojantį tarp 10 – 13 procentų rinkos. Viltingai nuteikia šį pavasarį Seime priimtos reikalingų įstatymų pataisos, kurios įsigalios nuo š.m. lapkričio 1 d. Šie pakeitimai už suklastotų augalų apsaugos produktų tiekimą rinkai numato sankcijas.

Klastotes, į kurių ženklinimą ir pakavimą buvo investuota ir jos supakuotos į pakuotes, kurios panašios į originalias ir paženklintos į originalias etiketes panašiomis etiketėmis atpažinti gali tik įgudusi eksperto akis, o falsifikavimo faktas patvirtinamas tik sudėtingais augalų apsaugos produkto sudėties laboratoriniais tyrimais. Kitas klastotes lengvai atpažinti gali kiekvienas pirkėjas.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos ekspertai pataria, į ką būtina atkreipti dėmesį, renkantis augalų apsaugos produktus:

– Lietuvoje registruotas produktas arba jam suteikti specialūs leidimai. Lietuvoje galima naudoti tik Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus; tapačius produktus, kuriems suteiktas prekybos tapačiais produktais leidimas. Susiklosčius tokiai situacijai, kai Lietuvoje nėra augalų apsaugos sprendimo, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išduoda 120 d. trukmės leidimus ribotam ir kontroliuojamam neregistruoto produkto naudojimui. Pasitikrinti, ar produktas yra legalus ir leidžiamas Lietuvoje naudoti galite Valstybinės augalininkystės tarnybos internetinėje svetainėje www.vatzum.lt

-pardavėjas. Produktus įsigykite tik iš legaliai veikiančių platintojų.

– pirkimo dokumentai. Jei sąskaitoje-faktūroje ar važtaraščiuose jūsų pirkinys nėra konkrečiai įvardinamas arba nurodoma kita prekių grupė, arba iš viso neišrašomi dokumentai – verta sunerimti, kad galite įsigyti klastotę.

– mokėjimo būdas. Turėtumėte sunerimti, jei pardavėjas prašo mokėti tik grynais pinigais, nepriima apmokėjimo bankiniu pavedimu ar mokėjimo kortele.

– pakuotė ir etiketė. Kiekvienas rinkai Lietuvoje tiekiamas cheminis mišinys ar medžiaga turi būti paženklintas nustatytos formos dokumentu – etikete. Pavojingais klasifikuojami mišiniai ženklinami etiketėmis, kuriose yra pavojaus piktogramos, rizikos ir atsargumo frazės, naudojimo instrukcija, rizikos mažinimo priemonės ir kita naudotojui būtina žinoti informacija. Dažnai pasitaiko atvejai, kai produktas būna paženklintas trikalbe etikete- lietuvių, latvių ir estų kalbomis. Tai yra leidžiama. Tačiau jei etiketė yra parašyta kita kalba, pvz. lenkų, ukrainiečių ar anglų ir nėra tos pačios  informacijos lietuvių kalba, verta sunerimti ir dėl produkto legalumo pasitarti su ekspertais. Užrašai markeriu, paprastučiai lipdukai ir spausdintuvu atspausdintas veikliosios medžiagos pavadinimas nėra tas dokumentas, kuris vadinamas etikete. Tokiais užrašais ženklinami nelegalūs produktai ir klastotės, siekiant patirti kuo mažiau ženklinimo išlaidų ir tokiu būdu vengiama atsakomybės dėl svetimo prekės ženklo panaudojimo. Jei abejojate dėl produktų, pasitarkite su ekspertais.

  1. Varanavičienė pažymi, kad pigios klastotės pirkimo džiaugsmas gali būti labai trumpalaikis – štai 2020 m. rudenį Kėdainių, Jonavos ir Panevėžio rajonuose stebėjome laukus, kuriuose staiga sunyko puikiai sudygęs rudenį pasėtas žieminis rapsas. Asociacija nėra kontroliuojanti institucija ir laboratoriniai tyrimai mūsų iniciatyva neatlikti, todėl galime daryti tik prielaidą, kad greičiausiai ūkininkai nelegaliai įsigijo ir panaudojo falsifikuotą rudeninį herbicidą rapsams ir patyrė nuostolius (žemės dirbimas, sėkla, klastotės kaina), sunaikinę jau sudygusį pasėlį.

Įgyvendinant Žaliuoju kursu iškeltus tikslus, svarbu, kad išliktų auginimo technologijos ir ūkininkai turėtų legalias „darbo priemones“, nes augalų apsaugos – vienokios ar kitokios, reikia visoms ūkininkavimo formoms. O legalių augalų apsaugos sprendimų trūkumas stumia naudotojus atsigręžti į nelegalius prekiautojus, kurie siūlo ES rinkoje uždraustus produktus ar jų klastotes.

Tekstas publikuotas laikraštyje “Ūkininko patarėjas” , Nr. 106.

Comments are disabled.