Tvaraus žemės ūkio viziją griauna šešėlis: kaip sustabdysime nelegalios produkcijos plitimą?


Skaičiuojama, jog daugiau nei penktadalis Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos produkcijos yra nelegali, uždrausta ar falsifikuota. Praėjusiais metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) savo atliktuose ar atliekamuose tyrimuose nustatė, kad valstybei padaryta žala siekė per 44 mln. eurų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma siekė daugiau nei 20 mln. eurų. Šešėlio gyvavimą visų pirma palaiko realiai pažeidėjams skiriamos mažos nuobaudos, dalies gyventojų polinkis įsigyti nelegalią, piratinę produkciją ir taupyti nesumokėtų mokesčių valstybei sąskaita.

„Su augalų apsaugos produktais susiję pažeidimai apima prekybą falsifikatais, prekių pardavimą be apskaitos dokumentų, dokumentų klastojimą. Pirmieji tyrimai, susiję su nelegalių augalų apsaugos produktų prekyba, prieš keletą metu buvo atlikti FNTT Kauno apygardos valdyboje, vėliau tokius tyrimus pradėjo ir FNTT Šiaulių ir Panevėžio bei Klaipėdos apygardų valdybos. Nors tokių tyrimų nebuvo labai daug, konfiskuoti nelegalios augalų apsaugos produkcijos kiekiai – milžiniški. Vienam hektarui reikalingas kiekis skaičiuojamas gramais, o vien Šiauliuose konfiskuota 18 tonų produkcijos, Kaune – 6,5 tonos“, – sako FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas.

Pasak jo, Kaune konfiskuotos produkcijos analogų vertė, skaičiuojant rinkos kainomis, siektų 350 tūkst. eurų, o nusikalstamą veiką galimai vykdžiusiems asmenims inkriminuojamas apgaulingas apskaitos tvarkymas (griežčiausia galima bausmė už tokį nusikaltimą siekia iki 4 m. laisvės atėmimo), dokumentų klastojimas (iki 3 m. laisvės atėmimo), juridinio asmens naudojimas neteisėtai veiklai nuslėpti (iki 2 m. laisvės atėmimo).

„Nors bausmės atrodo griežtos, teismų praktika tokia, kad, kai yra įmanoma – skiriamos baudos, kurios nesiekia 10 tūkst. eurų. Vertinant tai, kad vien Kaune konfiskuotos produkcijos sunaikinimas valstybei kainavo 8,5 tūkst. eurų, tyrimas valstybei neatsiperka, o baudos nėra didelės. Jos turėtų būti tokios, kad nusikaltimai neapsimokėtų“, – sako R. Urbonas.

Kol vogti yra normalu, šešėlis neišnyks

 „Nelegalios produkcijos pirkimas yra latentintis nusikaltimas, kuomet ir pardavėjas užsidirba, ir pirkėjas dažnu atveju sutaupęs lieka patenkintas, taigi problema visų pirma slypi mūsų mentalitete. Lietuvoje daliai žmonių vis dar normalu žiūrėti nelegalius filmus, klausytis piratinės muzikos, akademinėje bendruomenėje pasitaiko mokslo darbų plagiato atvejų, tokiame fone pavogta receptūra net nelaikoma vagyste“, – sako Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.

Lietuvoje 2018 m. uždrausta gerai žinomų efektyvių sisteminių insekticidų grupė, dėl jų sudėtyje esančių neonikotinoidų. Nepaisant draudimų, šių medžiagų mūsų laukuose nesumažėjo.

„Praktika prasilenkia su teorija ir nors teoriškai mes siekiame tvarumo žemės ūkyje, diegiame vis griežtesnius reikalavimus, praktiškai – nepasiūlome sprendimų opioms problemoms ir taip atveriame duris šešėliui. Įvedus griežtus draudimus, tarp sulaikytų nelegalių pesticidų visuomet randama pigių kiniškų uždraustos produkcijos klastočių“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji pabrėžia, kad žemės ūkyje naudojami neaiškūs mišiniai patekę į gamtą daro didelę žalą gamtai, o patekę ant mūsų stalo gali pakenkti sveikatai: „Falsifikatų gamintojų tikslas yra nupirkti pigiai ir parduoti greitai, tad jie nesirūpina nei savo reputacija, nei ilgu išlikimu rinkoje, juo labiau – gamta ar mūsų sveikata. Turime ieškoti legalių būdų spręsti problemas ir būti nepakantūs šešėliui visose srityse, tai yra intelektinės nuosavybės vagystė ir mokesčių vengimas.“

Nelegali produkcija vilioja savo kaina ir asortimentu

„Dar praeitam šimtmetyje savo kailiu patyriau falsifikatų daromą žalą, kuomet į ūkį atvykęs pardavėjas įsiūlė pigesnės produkcijos, patikinęs, kad ji analogiška originaliai. Nors įsigyti pesticidai man kėlė įtarimų dėl savo išvaizdos, patikliai išpurškiau jais savo cukrinius runkelius ir po keletos dienų pamačiau, kad runkeliai sunyko, o varputis, su kuriuo kovojau – liko“, – sako Kauno rajone ūkininkaujantis Romas Majauskas.

Pasak jo, ūkininkai neoficialių pardavėjų produkcijos griebiasi visų pirma dėl žemesnės produkcijos kainos, o taip pat ir dėl platesnio augalų apsaugos produktų asortimento: „Lietuva priskirta griežčiausiai reglamentuojamai Šiaurės šalių zonai ir susiduriame su problema, kuomet, pavyzdžiui, Italija ar net kaimyninė Lenkija tam tikrą produktą turi, o mūsų šalyje jis – neregistruotas. Neturėdami legalaus sprendimo kovai su kenkėjais ar ligomis ir bandydami apsaugoti derlių ūkininkai gali griebtis šešėlinės produkcijos.“

Visgi, pasitikėti neoficialių pardavėjų pažadais ir platinamais produktais – neverta.

„Šešėlinės produkcijos platintojai parduoda ją ir pasišalina, o visa atsakomybė už neatitaisomai sugadintą derlių, padarytą žalą gamtai ir valstybei – tenka ūkininkui. Rizikuoti visus metus augintu derliumi jokiu būdu neapsimoka ir net jei rinkoje nerandate geidžiamo augalų apsaugos produkto, reikia ieškoti legalių problemos sprendimo būdų“, – sako R. Majauskas.

Gyventojai raginami pranešti FNTT apie nelegalios augalų apsaugos produkcijos platintojus ar pastebėtą nelegalią prekybą galimai padirbtais produktais  – FNTT pasitikėjimo telefonu 852716694, el. paštu dokumentas@fntt.lt, paskambinę Lietuvos augalų asociacijos anoniminiu pasitikėjimo numeriu (8 800 20066) arba kitoms teisėsaugos institucijoms.

 

Daugiau informacijos:

Zita Varanavičienė

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė

+370 618 08148

laaa@augaluapsauga.lt

 

Pranešimas žiniasklaidai

2022 09 28

Comments are disabled.