Už gramą „žolės“ baudžiame labiau, nei už tonas draudžiamų preparatų


au gerą savaitę plačiai aptarinėjama istorija apie sulaikytą žinomą kultūros srities veikėją, kuri pagauta su nedideliu kiekiu svaiginančiųjų medžiagų. Ši istorija iššaukė aršias diskusijas, kaip griežtai turėtume bausti už tokią veiką. Ir šiame kontekste norėčiau paliesti kitą, gal mažiau populiarią, bet didesnio masto nelegalios prekybos sritį bei paradoksą – gramo „žolės“ turėjimas šiandien užtraukia žymiai didesnę atsakomybę nei tonų nelegalių nuodingų medžiagų platinimas žemės ūkio ir maisto pramonėje.

Lietuvoje bet kuris „žolės“ turėtojas, o ką jau kalbėti apie platintojus, rizikuoja sulaukti baudžiamosios atsakomybės. Įstatymai šiuo atžvilgiu negailestingi – net ir mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimas be siekio platinti užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir palieka sugadintą CV visam gyvenimui.

Ir nors, atrodo, tokiu griežtu reglamentavimu siekiame rūpintis visuomenės sveikata, tačiau kitoje srityje – žemės ūkio – šį savo rūpestį visai pamirštame. Žmogui kenkiančių ir naudoti uždraustų pesticidų ne tik turėjimas bei naudojimas, bet net ir sisteminis platinimas yra traktuojamas, palyginus su narkotinėmis medžiagomis, kaip mažareikšmis pažeidimas. Nors įtaka žmogaus sveikatai gali būti labai ženkli.

Nelegalių pesticidų rinka didesnė nei narkotikų ar ginklų

Europos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skelbia, kad prekyba suklastotais ar uždraustais augalų apsaugos produktais, vadinamaisiais pesticidais, sudaro didžiausias organizuoto nusikalstamumo grupių pajamas ir jų mastas gerokai viršija sumas, kurios gaunamos iš prekybos narkotikais ar ginklais.

Lietuvoje, priklausomai nuo skaičiavimo metodikos nelegalių pesticidų rinka gali siekti iki 40 mln. eurų. Ir ši rinka pavojinga ne tik dėl nesurenkamų mokesčių ar sąžiningų verslininkų patiriamų nuostolių, bet visų pirma – dėl grėsmės gyventojų sveikatai ir neigiamo poveikio aplinkai.

Ne paslaptis, kad šešėlyje platinami ne tik įvairūs nelegalūs produktai, bet net ir draudžiamos medžiagos, kurios kelia riziką žmogaus sveikatai ar aplinkai. Pavyzdžiui, į Lietuvą kontrabandos keliais atkeliauja fosforo organiniai junginiai (insekticidai). Jie yra draudžiami visoje ES, nes turi ūminį toksišką poveikį – šis nuodas veika čia ir dabar ir gali sukelti staigią mirtį. Taip, jie labai efektyviai naikina augalus užpuolančius kenkėjus, bet taip pat gali sunaikinti ir visa aplinkui, o patekę į žmogaus organizmą turėti ir tragiškų padarinių jam. Be šio preparato, nelegaliai į mūsų šalį, o vėliau – ir į nesąžiningus ūkius patenka ir kitos ES draudžiamos medžiagos, galinčios sukelti lėtines ligas, vėžį ir pan.

Europoje taiko baudžiamąją atsakomybę

Nepaisant reikšmingo pavojaus, į nelegalių pesticidų ir kenksmingų medžiagų ne tik turėjimą, bet net ir sisteminį platinimą Lietuvoje žiūrima ganėtinai pro pirštus. Visa Europa už tokį nusižengimą taiko baudžiamąją atsakomybę. Tuo tarpu Lietuvoje bet kuris kontrabandininkas ir tonas kenksmingų medžiagų platinantis nusikaltėlis išsisuka lengviau nei su gramu žolės – sulaukia viso labo nedidelės administracinės atsakomybės.

Šiandien, jeigu turi nedidelį kiekį „žolės“ be tikslo platinti – gresia baudžiamoji atsakomybė. O jeigu platini tonas kenksmingų medžiagų ar naudoji jas savo ūkyje, kad ir ekologiniame, ir apnuodiji maisto produktus, tavo bauda gali siekti vos kelis šimtus eurų, už pakartotinius veiksmus – iki tūkstančių, o juridiniam asmeniui – keli procentai nuo apyvartos.

Nors prieš metus nelegalios produkcijos turėtojams ir platintojams finansinės nuobaudos Lietuvoje buvo padidintos, kitų Europos Sąjungos valstybių kontekste jos išlieka itin mažos ir nepadarė jokios teigiamos įtakos rinkai. Mat neužtenka vien nustatyti baudas – dar svarbiau yra jų neišvengiamumas, aktyvi kontrolė ir žinojimas, kad būsi nubaustas. Lietuvoje tokių atvejų susekimas ir bausmės – dar reta praktika. Pagavę nelegalių pesticidų naudotoją ar platintoją, paprastai pareigūnai baudžia už neteisingą buhalterinės apsaugos tvarkymą, vertimąsi veikla be leidimo ar kt. Todėl nelegali prekyba uždraustais ir falsifikuotais augalų apsaugos produktais yra laikoma pelninga ir nerizikinga veikla, nes atlygis solidus, o bausmės – menkos.

Tą puikiai iliustruoja nesenas pavyzdys. 2014 m. buvo pagauti ypač slapta veikę organizuotos grupuotės nariai, kuriai priklausė ir buvęs augalų apsaugos inspektorius. Ši grupuotė rinkai tiekė (buvo paruošę tiekti) apie 5 tonas įvairių pesticidų padirbtų pesticidų. Bylos nagrinėjimas truko net septynerius metus, o pažeidėjai buvo nubausti 2021 m. palyginti švelniomis bausmėmis – mažesne nei septynių tūkstančių eurų bauda, o dėl intelektinės nuosavybės vagystės – netgi išteisinti. Akivaizdu, kad tokių nelegalių produktų žala tiek gamtai, tiek negautos valstybės biudžeto pajamos, galų gale valstybės išlaidos bylos tyrimui yra žymiai didesnės, nei bauda nusikaltėliams.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vertinimu, nelegalių ir kenksmingų pesticidų naudojimas ir platinimas mūsų šalyje turėtų būti prilyginamas jeigu ne šiandieniniam „žolės“ teisiniam traktavimui, tai bent jau toms sankcijoms, kurios už vaistų falsifikavimą ir prekybą falsifikuotais vaistais. Už nelegalių vaistų platinimą baudžiame griežtai – baudžiamąja atsakomybe. Lygiai taip pat griežtai, kaip ir visa Europa, turėtume vertinti ir nelegalių pesticidų naudotojus bei platintojus. Tikime, kad baudžiamosios atsakomybės numatymas ir aktyvi kontrolė padėtų pažaboti nelegalią augalų apsaugos produktų rinką ir apsaugotų žmonių sveikatą ir aplinką.

Komentaras žiniasklaidai

2022 m. gruodžio 1 d.

Komentaro autorė: Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė

 

 

Comments are disabled.