Atviro laiško šalies vadovams dėl pernelyg intensyvaus

Lietuvos žemės ūkio chemizavimo autoriams

(Sambūrio „Patirtis“ pirmininkui dr. Romui Pakalniui)

Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai 

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui

2020 m. vasario 4 d., Vilnius  

 

AUGALŲ APSAUGA LIETUVOJE: PASĖLIAMS IR ŽEMĖS ŪKIUI GRĖSMĘ KELIA NETIKROS NAUJIENOS

a, o suvaldyti jų sukeltas pasekmes – sunku. Mes, žemės ūkio profesionalai, šiame laiške pateikiamais patvirtintais faktais bei argumentuotais įrodymais norėtume užkirsti kelią netikrų naujienų daigams, sėjamiems sambūrio „Patirtis“ atvirame laiške valstybės vadovams ir prasiskverbusiems į žiniasklaidą.

Esame nustebę, kad gražių tikslų suburtas ir jais vedinas sambūris „Patirtis“ atvirame laiške valstybės vadovams pateikia tikrovės neatitinkančius faktus apie situaciją augalų apsaugos srityje Lietuvoje ir nepagrįstai baugina visuomenę. Neturime pagrindo abejoti valstybės ir ES institucijų skelbiamais duomenimis, todėl, jais remdamiesi, atsakysime į keletą visuomenę klaidinančių prielaidų.

Lietuvoje nuo 2016 m. stebima augalų apsaugos produktų naudojimo mažėjimo, o ne augimo, kaip teigia „Patirtis“, tendencija. Tą pagrindžia augalų apsaugos produktų naudojimo statistika, kurią renka Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, įgyvendindamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos. Šie duomenys prieinami Oficialios statistikos portale, ir jie paneigia sambūrio minimą įtarimą, neva augalų apsaugos produktų naudojimas padidėjo 35 kartus.

Pagal Lietuvoje taikomą integruotą kenkėjų kontrolės sistemą, cheminės augalų apsaugos priemonės mūsų šalyje naudojamos profesionaliai, griežtai pagal reikalavimus – tada, kada reikia, ir tiek, kiek reikia, naudojant tausiai ir paisant laikotarpių nuo produkto panaudojimo iki derliaus nuėmimo. Tą patvirtina tiek Lietuvos, tiek ES atsakingų institucijų duomenys. Lietuvoje maisto produktų užterštumo pesticidų likučiais vidurkis siekia 1,1%, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, siekiančiu 4,1%. Tokius duomenis apie Lietuvoje atliekamus pesticidų likučių monitoringo tyrimus teikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o ES mastu – Europos maisto saugos agentūra (EFSA).

Tai, kad Lietuvoje auginami augalai yra saugūs vartoti, patvirtino Lietuvos mokslininkai, pristatę savo tyrimų duomenis konferencijoje, kuri Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vyko š. m. sausio 28 d.

Europos Komisijos užsakymu atliktas ir 2018 m. skelbtas augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai reglamentavimo ir įgyvendinimo vertinimas, kurį atliko Ecorys, parodė, kad Europos Sąjungoje, t. y. ir Lietuvoje, taikomi patys griežčiausi pasaulyje augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimai, taigi, ir patys griežčiausi pasaulyje žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos standartai.

Nors sambūris rašo apie didžiulius derlius, Lietuva pagal bendrąją produkciją, vidutiniškai tenkančią vienam hektarui žemės ūkio naudmenų (ŽŪN), 2017 m. Lietuva užėmė tik ketvirtą vietą nuo pabaigos tarp ES šalių. Vidutiniškai 2012–2017 m. visuose Lietuvos ūkiuose sukuriama produkcija, tenkanti 1 ha ŽŪN, tesiekė 37 proc. ES šalių vidurkio. Visų ekonominio dydžio grupių Lietuvos ūkių žemės produktyvumo rodikliai buvo mažesni nei atitinkamų to paties ekonominio dydžio grupių ES šalių ūkių. 2018 m. žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui teko 3 proc. Lietuvos BPV ir 17,3 proc. visos šalies eksporto. Bendrosios žemės ūkio produkcijos, skaičiuojant to meto kainomis, 2018 m. buvo pagaminta už 2,3 mlrd. eurų (9,4 proc. mažiau nei 2017 m.). Vien augalininkystės produkcija 2014–2018 m.  sudarė apie 60 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos. Apie penktadalis užimtų Lietuvos kaimo gyventojų dirba žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės, žuvininkystės sektoriuje.

Populizmu nesunku sumažinti minėtą žemės ūkio sukuriamą šalies ekonomikos dalį. Juk taip dalį savo suvartojamo maisto importuotumėme valstybių, kuriose taikomi žemesni augalų apsaugos, darbuotojų apsaugos ar aplinkos apsaugos standartai.

Sambūrio siūlymai daug kartų išnagrinėti ir aptarti įvairiuose žemdirbių susitikimuose su Žemės ūkio ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų vadovais, specialistais ir mokslininkais. Pasirašyta deklaracija, įsipareigojant nenaudoti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra glifosato, žemės ūkio kultūrų vegetacijos metu, taip pat priimtos rezoliucijos, memorandumai ir atitinkamos saugaus tręšimo bei augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklės.

Visiškai sutinkame su sambūriu „Patirtis“, kad visi ūkiai be išimčių turi taikyti bent 4 laukų sėjomainas, kalkinti dirvas, turėti tręšimo planus, plėsti mišrų ūkį ir organines trąšas naudoti laukų tręšimui. Reikia intensyviai atnaujinti ir naudoti gyvulininkystės plėtojimui tuos virš 5 metų neatnaujinamus (700000 ha) pievų bei ganyklų plotus. Sparčiai diegiamas tikslusis/precizininis ūkininkavimas, taikomos išmaniosios technologijos, naudojami naujausi metodai augalų ligoms ir kenkėjams nustatyti.

Tikimės atsakingos ekspertų pozicijos ir nuoseklesnės švietėjiškos veiklos.

 

Esame pasiruošę atvirai konstruktyviai diskusijai šiais klausimais be emocijų ir populizmo.

 

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas

 

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas 

 

Jonas Talmantas
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis

 

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Karolis Šimas

 

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė

 

Orginalus raštas:

     AUGALŲ APSAUGA LIETUVOJE: PASĖLIAMS IR ŽEMĖS ŪKIUI GRĖSMĘ KELIA NETIKROS NAUJIENOS